Benzininis variklis gali būti suskirstytas į karbiuratoriaus tipą ir įpurškimo tipą (arba elektroninį įpurškimo tipą) pagal skirtingus degalų tiekimo būdus. Karbiuratorius dažniausiai naudojamas senų modelių varikliuose. Įpurškimo tipo benzininiame variklyje benzinas gali būti įpurškiamas oro įleidimo angoje arba tiesiai į cilindrą įsiurbimo eigos metu. Įpurškimo procesą galima valdyti kompiuterine programa, taigi kuras gali būti tolygiau paskirstomas kiekviename cilindre; Tuo pačiu metu vidutinį efektyvų slėgį ir šiluminį efektyvumą cilindre galima pagerinti sumažinant įsiurbiamo oro pasipriešinimą dėl gerklės nebuvimo. Be to, gali būti sumažintas arba išvengtas trankomasis degimas.
Aukščiausia padėtis, kurią stūmoklis gali pasiekti cilindro aukštyn, yra vadinama" viršutinė mirusiojo centro" ir žemiausia padėtis, kurią stūmoklis gali pasiekti žemyn, vadinama" apatinė negyvo centro" ;. Daugelio variklių TDC metu stūmoklio viršus yra lygus cilindrų bloko viršuje. Degimo kameros tūris yra ertmės tūris cilindro galvutėje virš stūmoklio, tačiau šis tūris šiek tiek pasikeis dėl stūmoklio viršaus formos. Todėl tikslus slėgio santykio apibrėžimas turėtų būti bendro baliono tūrio BDC ir viso degimo kameros tūrio santykis viršutinėje kritimo vietoje. Suspaudimo laipsnis yra svarbus variklio darbo rodiklis. Linijinis atstumas nuo TDC iki BDC vadinamas taktu.
